„Erasmus+“ projektas „REBALANCE – kineziterapeutų ir gimnastų įtraukimas į skaitmeninį savo profesijos vykdymą ir vadovavimą pratimams nuotoliniu būdu“ pagaliau įsibėgėja. Vienas iš pradinių žingsnių buvo peržiūrėti ekspertų nuomones ir patirtį vykdant nuotolinį vadovavimą COVID-19 protrūkio metu. Jų vertingas indėlis šiuo klausimu bus panaudotas kuriant nuotolinio mokymosi aplinką.

81 % (n=69) respondentų neturėjo skaitmeninės praktikos, nuotolinės sveikatos ar telemedicinos patirties prieš pandemiją. Trys ketvirtadaliai (n=57) atsakė, kad nuo pandemijos neturėjo jokio išsilavinimo ar mokymo skaitmeninei praktikai, 25% (n=19) jį turėjusių teigė daugiausia turėję neformalų kolegų mokymą arba techninį mokymą apie naudojamas programėles. Beveik pusė respondentų (n=39) teigė, kad parama skaitmeninei praktikai buvo nepakankama, maždaug 20% turėjo pakankamai paramos ir daugiausia iš kolegų. Beveik 70% (n=59) manė, kad ateityje jiems reikia daugiau išsilavinimo taikant skaitmeninę praktiką. Dauguma respondentų, 80%, teigė, kad skaitmeninei praktikai, įskaitant vaizdo komunikaciją ir (arba) internetinę komunikaciją, naudoja daugiau nei vieną technologiją ar metodą. Virtualią realybę, papildytą realybę arba abi jas naudoja maždaug 50 % respondentų (n=27).

Iš visų respondentų 42 % (n=36) pranešė, kad nuo COVID-19 protrūkio iš viso dalyvavo 0–5 skaitmeninės internetinės praktikos sesijos, 23 % (n=19) turėjo nuo penkių iki dešimties seansų ir 35 % (n = 29) daugiau nei dešimt seansų. Didžioji dalis seansų, maždaug 70%, truko 45–60 minučių (1 pav.).

Dažniausios kliūtys, kurias respondentai įvardijo naudojant technologijas su klientais, buvo fizinio kontakto trūkumas, mokymasis naudotis technologijomis, hibridinis modelis, kai reikia derinti F2F ir virtualų buvimą, mokomosios medžiagos trūkumas, reikalingų technologijų klientams ir darbo iš namų organizavimas. Be to, dažniausiai nustatyti pagalbininkai, padedantys geriausiai tobulinti technologijų naudojimą, buvo aplinka, susijusi su techniniais reikalavimais, darbo iš namų organizavimas ir patogus tvarkaraštis.

Maždaug 10% (n=9) respondentų teigė, kad klientai susidūrė su papildomomis išlaidomis dėl apribojimų, dėl kurių nebuvo galima gauti ar dalyvauti skaitmeninėje terapijoje, o 30% (n=26) nurodė, kad galimos papildomos išlaidos neturėjo įtakos skaitmeninės terapijos gavimui ar dalyvavimui. Net 60% (n=53) respondentų teigė nežinantys ar sudiūrė su papildomomis išlaidomis. Respondentų nuomone, didžiausia skaitmeninės praktikos nauda buvo efektyvumas laiko atžvilgiu, patogumas pacientams, ekonomiškumas ir novatoriškumas. Skaitmeninės praktikos iššūkiai, kuriuos nurodė respondentai, buvo pacientų skaitmeniniai įgūdžiai, kitų specialistų skaitmeniniai įgūdžiai, didelė naudojamų technologijų kaina, nepatikimas interneto turinys ir kiti ištekliai bei per didelis atsitiktinių programų naudojimas.

Iš visų aprašytų klientų apie 48% buvo 30 metų ar jaunesni, 37% buvo vyresni nei 30 metų, bet ne vyresni nei 50 metų, o likę 15% buvo vyresni nei 50 metų (2 pav.). Respondentai nurodė, kad jų klientai turėjo įvairių problemų ir dalyvavo skirtinguose seansuose (1 lentelė).

lentelė. Klientų / pacientų nusiskundimai / sritys ir lankytos sesijos

Klientų / Pacientų būklės

• Neurologiniai susirgimai (Išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, Insultas)
• Įvairios kaulų-raumenų sistemos ligos
• Diabetas, 
  
• Nutukimas, 
• Prefesionalūs sportininkai
• Pediatrija, 
  
• Geriatrija, 
• Skausmas

Sesijų tipas

• Kineziterapija, 
• Vadovavimas fiziniam aktyvumui 
• Sporto, treniruočių patarimai
• Sveikatos gerinimas, fizinis aktyvumas
• Gimnastikos treniruotės
  

Pusė respondentų nurodė prieš faktines sesijas su pacientu / klientu turėję technologijų naudojimo supažindinimą, kita pusė respondentų to nedarė. Skatindami ir palaikydami dialogą ir skaitmeninės praktikos laikymąsi, apklausos respondentai nurodė, kad naudojo įvairias grįžtamojo ryšio priemones (pvz., veiklos kalendorius, namų darbus, žodinį patvirtinimą, tikslų išsikėlimą). Dauguma respondentų, beveik 75% (n=62), teigė, kad yra patenkinti savo skaitmeninės praktikos užsiėmimais (3 pav.).

Respondentai nurodė, kad dauguma klientų (80%) buvo patenkinti skaitmeninėmis sesijomis, apie 30% respondentų teigė, kad klientų atsiliepimų neklausė.

Apklausoje kalbėdami apie duomenų ir saugumo valdymą, tik 20% respondentų (n=18) teigė, kad yra parengtos nacionalinės rekomendacijos. Buvo pranešta, kad nacionaliniu mastu duomenims surinkti naudojamos kai kurios platformos: „Acute“, „Mediatri“, „Diarium“, „Lifecare“, „Obero“, „Woof“ ir ligoninėms skirta programinė įranga.

Authored by: 

Esa Bärlund, Senior Lecturer in Physiotherapy, Turku University of Applied Sciences 

Satu Takala, Health and well-being -Lecturer in Physiotherapy ,  Turku University of Applied Sciences