Viena iš labiausiai per pastarąjį dešimtmetį taikomų telemedicinos krypčių yra telereabilitacija, kuri pradėjo populiarėti 2016 m. Terminas „telemedicina“ pirmą kartą įvestas 1993 m. Jis apibrėžiamas kaip sveikatos paslaugų teikimas nuotoliniu telekomunikacijų būdu ir apima tiek interaktyvias konsultacijas, tiek diagnostikos paslaugas.

Nustatyta, kad realaus laiko kaulų-raumenų sistemos telereabilitacija pagerina fizinę funkciją ir sumažina skausmą, todėl ji yra veiksminga ir palyginama su įprastiniais metodais. Tyrimai parodė, kad telereabilitacija yra tokia pat efektyvi kaip ir tiesioginė priežiūra įvertinimo, skausmo valdymo, funkcionalumo ir sveikatos ugdymo požiūriu.

Atsižvelgiant į paciento poreikius, skaitmeninių priemonių naudojimas sveikatos srityje pasirodė esąs atitinkantis jų lūkesčius ir pasitenkinimą, ypač telekonsultacijose, kurios yra panašios į tiesiogines kontaktines konsultacijas.

Telereabilitacijos strategijas reikia įgyvendinti tam, kad pacientai galėtų gydytis namuose, o profesionalai juos stebėtų telematiškai, skambindami, įrašydami vaizdo įrašus ir vaizdo skambučius. Telereabilitacijoje yra įvairių įrankių integravimo modelių; ir kai kuriuos įrankius gali būti daugiau ar mažiau sunku naudoti, o kiti gali apimti skirtingas paciento kontrolės procedūras.

Paprastai kaip tiesioginio bendravimo su pacientu strategija naudojamos vaizdo konferencijų sistemos kompiuteriu ar telefonu su nuotolinio stebėjimo įrangos pagalba, leidžiančia stebėti pacientų veiklą internetu. Be to, gali būti naudojama debesies pagrindu veikianti virtuali nuotolinės sveikatos sistema, kuri veikia su trimatėmis (3D) formomis, kad būtų galima stebėti kliento laikyseną ir judesius, naudojant skaitmeniniu būdu imituojamą treniruoklį veiklai demonstruoti ir vadovauti.

Pratimai gali būti atliekami naudojant sudėtingesnes REMOTE-CR platformas, kartu su keliais įrenginiais, išmaniuoju telefonu, nešiojamų jutiklių žiniatinklio programomis ir pritaikyta tarpine programine įranga. Telefonai gali būti naudojami ne tik kaip komunikacijos priemonė tarp pacientų ir terapeutų, bet ir kaip mankštos nurodymai.

Ne visi telereabilitacijos įrenginiai palengvina dvikryptį ryšį, kai reikia atlikti pratimus. Apribojimai nėra susiję tik su pacientais, nes yra ir kitų, susijusių su profesionalais, atsakingais už gydymą. Tiek konsultacijų metu, tiek paciento namuose reikalinga įranga gali skirtis priklausomai nuo naudojamos telereabilitacijos priemonės, todėl, kartais, esant sudėtingai įrangai, reikia apmokyti tiek pacientus, tiek terapeutus.

Daugiau apie telematiškai skiriamos gydomosios mankštos efektyvumą rasite čia: Muñoz-Tomás, et al. (2023). Telerehabilitation as a therapeutic exercise tool versus face-to-face physiotherapy: a systematic Review. International Journal of Environmental Research and Public Health, 20(5), 4358. https://doi.org/10.3390/ijerph20054358

Valverde-Martínez, et al. (2023). Telerehabilitation, a viable option in patients with persistent post-COVID syndrome: A systematic review. Healthcare (11,2, 187). https://doi.org/10.3390/healthcare11020187